Aušrinės ir Edgaro įspūdžiai ir linkėjimai

Mokyklą baigėme šį pavasarį, todėl prisiminimai ir įspūdžiai dar niekur nespėjo dingti. Kartu su Aušrine trumpai pabandysime papasakoti, kokius dabar matome mokyklos atspindžius. 

Mes esame vieni iš paskutinių, kurie gimnazijos koridoriais vaikščiojo nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Šiandien dauguma mūsų pasuko visiškai skirtingais keliais. Aušrinė studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir ten siekia savo svajonių, o aš pasirinkau ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą.

 

Daugeliui gali atrodyti, kad paskutiniai metai mokykloje yra nereikalingi. Tada ir mums taip atrodė. Bet dabar suprantame, kad geriausi mūsų gyvenimo metai (bent jau kol kas) prabėgo būtent čia, mokykloje. Per tiek metų ryšys su mokytojais tapo toks stiprus, kad be akademinių žinių gavome ir pačias svarbiausias – gyvenimo pamokas. Neretai, sėdėdami už mokyklinio suolo, pasinerdavome į svajones, giliausius pokalbius apie mūsų laukiantį gyvenimą, kurdavome planus, ką veiksime baigę mokyklą. Dažnai mums kildavo įvairios mintys ar idėjos, kurios, rodos, būdavo visiškai nerealios, tačiau galiausiai viskas pasirodydavo esą labiau, nei realu ir tikra. Mus supo žmonės, kuriais buvo galima pasitikėti ir bet kada paprašyti pagalbos. 

Kaip ir visur – per tiek metų patyrėme, kas yra pyktis, džiaugsmas, pagalba vienas kitam ir daug kitų dalykų. Per dvylika metų matėme, kaip mokykla keitėsi ne tik išore, bet ir vidumi. Kaip iš vidurinės mokyklos tapome gimnazija. Kaip blogus dalykuskeitė geri, o kartais ir atvirkščiai. Kiekvienas pasikeitimas yra ir bus žingsnis pirmyn (kartais ir atgal), tačiau džiaugiamės, kad ir kaip bebūtų. Gimnazija atsitiesia ir eina savo tikslų link. Smagu matyti atsinaujinančią aplinką ir besišypsančius žmones. Tikimės, kad nauji ir esami bendruomenės nariai yra ir bus motyvuoti siekti, kad gimnazijos vardas būtų garsinamas ir skambėtų tik iš gerosios pusės. Tik stipri bendruomenė gali įveikti visas kliūtis kartu. 

Dabar galime drąsiai sakyti, kad mokykla mus išugdė dorais piliečiais, kad mokytojų laikas, praleistas diegiant mums vertybes, nenuėjo veltui. Turbūt viena svarbiausių pamokų, kurią išmokome mokykloje yra ta, kad negalima bijoti to, ko nežinai. Kad, nepaisant aplinkinių nuomonių, reikia išlikti savimi, daryti tai, ką sako širdis. Kad reikia bet kokia kaina siekti savo svajonių ir nepasiduoti iškilus sunkumams.Tikimės, kad mokytojai ne tik mus mokė, bet ir patys iš mūsų išmoko tai, ką galbūt jau buvo pamiršę ar nežinojo. 

Linkėjimai,

Edgaras Barkovskis ir Aušrinė Ulinskaitė, 41 laida  

 

© MŠ, 2014-2018